Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys žemės pirkimo klausimus, yra LR Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo Konstitucinis įstatymas (Valstybės žinios, 2003, Nr. 34-1418), LR civilinis kodeksas (Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262), LR žemės įstatymas (Valstybės žinios, 1994, Nr.34-621), LR žemės reformos įstatymas (Valstybės žinios, 1991 Nr.24-635), kiti įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai. Iš poįstatyminių teisės aktų reikėtų išskirti LR Vyriausybės nutarimą „Dėl prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 1998 Nr. 110- 3042), LR Vyriausybės nutarimą „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (Valstybės žinios, 1999, Nr. 50-1608) ir LR Vyriausybės nutarimą „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (Valstybės žinios,,1999, Nr. 25-706).
Nekilnojamojo daikto (žemės, pastatų, gyvenamųjų namų ir kt.) pirkimo - pardavimo sutartis turi būti notarinės formos bei gali būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, nekilnojamojo daikto vieta bei kaina.
Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas turi būti įforminamas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo - perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu.
