|
Bendrovės specialistai pastebi, kad iš miesto į rajonus persikėlusiems gyventojams svarbiu rodikliu tampa kelionės iki miesto trukmė, kuri, sutvarkius infrastruktūrą, nėra tokia ilga.
"Daug užmiesčio gyventojų iki miesto keliauja apie 15-20 minučių. Šis laikas neprailgsta, juolab, kad vis daugiau vairuotojų jį išnaudoja tvarkydami reikalus telefonu", - pastebi D. Valantiejus. Pastebima, kad dėl šių priežasčių daugėja žmonių, dirbančių Vilniuje, o būstą perkančių vis tolimesnėse gyvenvietėse – Grigiškėse, Elektrėnuose.
D. Valantiejaus teigimu, plėtojant Vilniaus-Kauno dvimiesčio idėją ir automagistralėje tarp šių miestų padidinus leistiną greitį, daugėtų žmonių, kurie gyventų Kaune ir kasdien važinėtų į darbą sostinėje. Dabar gi, dėl ganėtinai ilgai trunkančios kelionės į Vilnių, nemažai kauniečių, nenorėdami aukoti darbo, yra priversti persikelti į sostinę.
"Jeigu kelyje leidžiamas greitis būtų padidintas iki 160 km per val., kelionės iš šalia magistralės esančių Kauno miegamųjų rajonų iki Vilniaus miesto ribos trukmė gerokai sumažėtų – maždaug iki 40 min. Tai gerokai sustiprintų nekilnojamojo turto rinką Kaune, kurios potencialas šiandien neretai nukrypsta į Vilnių. Vaizdžiai tariant, Kaunas tarsi taptų miegamuoju Vilniaus rajonu", - mintimis dalijosi D. Valantiejus.
Jo manymu, greičio padidinimas lemtų ir butų kainų šuolį Kaune. "Naujos statybos 2-3 kambarių butų kainos miegamuosiuose rajonuose Vilniuje yra apie 40 proc. didesnės. Tikėtina, kad žymiai sutrumpėjusi kelionė į sostinę išaugintų būsto kainą Kaune apie 30 proc. Tuomet skirtumas tarp šių dviejų didmiesčių liktų maždaug 10 proc.", - sakė D. Valantiejus.
"ŽIA valda real estate" direktorius mano, kad atsirastų Vilniuje dirbančių žmonių, kurie vietoje arčiau esančių miestelių persikeltų gyventi į Kauną. "Šį miestą rinktųsi tie, kurie nenori gyventi provincijoje, kurie nori išeiti vakarais į miestą, aplankyti kiną, papramogauti. Kaune tam yra geresnės sąlygos nei, tarkime, Vievyje ar Žiežmariuose", - sakė D. Valantiejus.
Jis pats nedrįsta prognozuoti, kada galėtų būti įgyvendintas žymus greičio padidinimas. Tam reikalingos didelės investicijos – kelkraščius atitverti tvoromis, pertvarkyti dalį sankryžų, rekonstruoti patį greitkelį, kad būtų užtikrintas keliaujančiųjų saugumas.
Kol kas pagal dvimiesčio projektą kelyje Vilnius-Kaunas numatyta greitį didinti iki 130 km per val. Didesniu – 160 km per val. – greičiu tarp miestų turėtų važiuoti nauji traukiniai. Numatoma, kad dvimiesčio projekto, kurio darbai turėtų būtų baigti iki 2014 metų, plano įgyvendinimui prireiks apie 5 mlrd. litų.
Nekilnojamo turto kompanija UAB "ŽIA valda real estate" 2003 metais pradėjo veiklą kaip kompanijos "ŽIA valda" padalinys. Bendrovės klientai - per 500 Lietuvos ir užsienio valstybių fizinių ir juridinių subjektų. Įmonę valdo ir kontroliuoja motininė kompanija "ŽIA valda".
www.vtv.lt
‹‹ atgal | 
