|
Paskutinį 2007 m. ketvirtį labai sumažėjo būsto paskolų poreikis - tokia padėtis, atsižvelgiant į sugriežtėjusią bankų kreditavimo politiką, gali užtrukti ilgesnį laiką, sako Lietuvos bankas.
Seime pristatytame Lietuvos banko (LB) metiniame pranešime teigiama, kad nepaisant to, jog pernai paskolos būstui įsigyti augo gana sparčiai, tiek jų apimtis, tiek jų santykis su BVP Lietuvoje vis dar akivaizdžiai atsilieka nuo Latvijos ir Estijos.
Išankstiniais duomenimis, 2007 m. pabaigoje vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko apie 7.000 Lt paskolos, Latvijoje – 13.300 Lt, Estijoje – 17.300 Lt.
2008 m. sausio 1 d. Lietuvoje paskolos būstui įsigyti sudarė 17,2% prognozuojamo 2007 m. šalies BVP, o Latvijoje ir Estijoje analogiškas rodiklis buvo numatomas daugiau kaip 2 kartus didesnis.
Apskritai per pernai iš gyventojams teikiamų paskolų ir toliau didžiausią dalį sudarė paskolos būstui įsigyti, o jų augimo metinis tempas sudarė 61,6% ir buvo šiek tiek didesnis negu prieš metus. Paskolų būstui įsigyti augimą, pasak LB, nulėmė ir brangęs būstas bei paskolos suma, ji 2007 m., palyginti su 2006 m., buvo didesnė beveik 25%.
Bankų paskolų portfelio kokybę parodo pradelstų paskolų ir visų paskolų santykis bei paskolų nuvertėjimo (specialiųjų atidėjinių) ir paskolų portfelio santykis.
LB duomenimis, paskolų, kurių periodiniai mokėjimai pradelsti 60 ir daugiau dienų, ir visų paskolų portfelio santykis per metus padidėjo nuo 0,97 iki 1,03%.
Santykinai mažiausiai pradelstų paskolų buvo būstui įsigyti (0,59%), daugiausia – vartojimo paskolų (1,49%). Paskolų vertės sumažėjimo (specialiųjų atidėjinių) ir paskolų portfelio santykis per metus sumažėjo nuo 0,97 iki 0,79%.
Balandį skelbta, kad DnB NORD banko užsakymu tyrimų bendrovė "TNS Gallup" apklausė 500 gyventojų apie jų planus dėl būsto paskolos. Tokios imties apklausose galima 4% paklaida. 13% respondentų tvirtino artimiausiu metu ketiną skolintis būstui.
Kaltino neįgyvendinus pagrindinio tikslo
Kai kurie parlamentarai, LB valdybos pirmininkui Reinoldijui Šarkinui, pristatant metinį pranešimą, kaltino jį, kad Lietuvos pinigų sistema tampa nevaldoma.
Etela Karpickienė, Darbo partijos frakcijos seniūno pirmoji pavaduotoja ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė, pareiškė, kad pernai LB ir p. Šarkinas nesugebėjo įgyvendinti pagrindinio tikslo ir darbą reikėtų vertinti neigiamai.
"Nepasakyčiau, kad finansinė sistema nevaldoma. Kad bankai labai daug priskolino, taip pat negalime taip sakyti. Lietuvoje kol kas bankų suteiktos paskolos sudaro maždaug 32% bendrojo vidaus produkto, kai mūsų kaimynė turi per 100%. Kol kas bankinėje sistemoje pradelstos paskolos sudaro mažiau negu 1% nuo visų paskolų sumos. Taigi mūsų paskolų portfelio kokybė kol kas yra gera", - gynėsi p. Šarkinas.
Pagrindinis Lietuvos banko tikslas - Lietuvoje palaikyti kainų stabilumą. Ponas Šarkinas aiškino, kad iš banko atimta galimybė veikti reguliuojant palūkanų normą.
"Manau, kad kiek padarė Lietuvos bankas ir dirbdamas kartu su komerciniais bankais, griežtindamas kreditavimą ir panašiai, tikrai nuveikė nemažai, kad sumažintų infliaciją. Infliacija priklausė ne vien tik nuo to, ką darė bankas arba ką darė Vyriausybė. Daugeliui tų punktų buvo objektyvios priežastys", - aiškino p. Šarkinas.
Prognozuodamas šių metų vidutinę metinę infliaciją, Lietuvos bankas yra optimistiškesnis ir už Tarptautinį valiutos fondą, ir ypač už Finansų ministeriją.
Pasak LB pranešimo, vidutinė metinė infliacija 2008 m. turėtų būti 7,9%, vartojimo kainų augimo tempas 2008 m. turėtų išlikti didelis, o vėliau palaipsniui mažėti.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF), trečiadienį paskelbęs Pasaulio ekonomikos apžvalgą, sako, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 8,3%, o kitąmet - 6,1%. Finansų ministerija - dar pesimistiškesnė dėl šių metų. Praėjusią savaitę atnaujinusi prognozes, ministerija skelbia, kad vidutinė metinė infliacija pagal suderintąjį vartotojų kainų indeksą šiemet sieks 9,2, kitąmet - 5,1%.
Šaltinis vz.lt
‹‹ atgal | 
