Rugsėjo 14 d. Vyriausybės Strateginio planavimo komitete buvo aptartos statybų privačioje žemės ūkio paskirties žemėje reglamentavimo nuostatos, liečiančios ūkininkų interesus. Dėl šių nuostatų išsiskyrė Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos nuomonės.
Aplinkos ministerija norėtų panaikinti Vyriausybės nutarimą, kuriuo ūkininkams leista kurti sodybas nerengiant detaliojo plano. Siūloma papildyti Ūkininko ūkio įstatymą, nustatant ūkininko ūkio registravimo reikalavimus, siejamus su ūkio dydžiu ir gaunamomis pajamomis iš žemės ūkio veiklos, o Žemės įstatymą papildyti numatant minimalų formuojamo žemės ūkio paskirties sklypo plotą. Aplinkos ministerija siūlo, kad nauji žemės ūkio paskirties sklypai būtų formuojami ne mažesni kaip 1 ha, o žemės ūkio paskirties statiniai statomi ne mažesniuose kaip 1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypuose. Ūkininko sodybos galėtų būti statomos ne mažesniuose kaip 3 ha žemės ūkio paskirties sklypuose.
Žemės ūkio ministerija mano, kad ūkininko ūkio registraciją ir ūkio dydį sieti su žemės ūkio sektoriaus konkurencingumu netikslinga. Planuojama, kad 2013 metais Lietuvoje turėtų būti apie 20 tūkst. komercinių ūkių, gebančių konkuruoti rinkoje ir atitinkančių visus keliamus ES reikalavimus. Tačiau tai nereiškia, kad nebus smulkių ūkių, pavyzdžiui, bitininkystės, šiltnaminės daržininkystės, gėlininkystės ir t.t. Ūkio registracijos tvarkos pakeitimas galėtų dirbtinai sumažinti ūkininkų ūkių skaičių, tačiau savaime nesustambins ūkių ir nepavers jų konkurencingais. Tam reikalingos realios priemonės, tokios kaip Kaimo plėtros 2007-2013 metų programa.
Šiuo metu galioja 2002 m. patvirtintas Ūkininko ūkio įstatymas, kuriame nenurodomas mažiausias galimas ūkininko ūkio dirbamos žemės ūkio paskirties žemės plotas. Lietuvoje 2006 m. rugsėjo 10 d. buvo 886 ūkia, turintys mažiau kaip 0,5 ha žemės, 1865 ūkiai - iki 1 ha, 18 576 ūkiai - iki 3 ha žemės. Iš viso Lietuvoje registruoti 91 848 ūkiai. Taigi, jei būtų pritarta Aplinkos ministerijos siūlymui, kad žemės ūkio paskirties statiniai gali būti statomi ne mažesniuose nei 1 ha, o ūkininko sodyba - ne mažesniame nei 3 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype, būtų pažeisti teisėti šių ūkininkų interesai. Be to, tai gali trukdyti ir investicinių projektų įgyvendinimui.
Žemės ūkio paskirties žemė naudojama labai įvairiems žemės ūkio gamybos tikslams, kuriems reikalingi skirtingo dydžio žemės sklypai, todėl Žemės ūkio ministerija nepritaria, kad Žemės įstatyme būtų numatytas minimalus formuojamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo plotas. Ne visi piliečiai nori būti ūkininkais, statyti gyvenamuosius ar ūkinius pastatus, tačiau kiekvienas turi teisę nusipirkti žemės ūkio paskirties žemės plotą savo poreikiams, pavyzdžiui, auginti daržoves ar pan.
Be to, vyksta nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesas, kurio metu pretendentai į turėtą žemę gali atkurti nuosavybės teisę tik į jam priklausančią žemės dalį. Jeigu ji yra priskirta valstybės išperkamai žemei, žmonės paprastai pageidauja gauti lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje. Todėl negalima nustatyti ribos, į kokį mažiausią plotą galima atkurti nuosavybės teisę.
Pripažinus netekusiu galios statybų privačioje žemėje reglamentą, norintiems kurti sodybas ūkininkams reikėtų rengti detaliuosius planus, o to negalima padaryti be bendrųjų ar specialiųjų planų, kuriuos, išskyrus didžiuosius miestus, šiuo metu yra parengusios ir patvirtinusios tik Druskininkų ir Klaipėdos rajono savivaldybės.
Norėdama sureguliuoti ūkininkų sodybų kūrimo tvarką, Žemės ūkio ministerija parengė Ūkininko ūkio ir Teritorijų planavimo įstatymų pakeitimo ir papildymo projektą, kuriame siūlo alternatyvų susidariusios statybų privačioje žemės ūkio paskirties žemėje situacijos sprendimo variantą.
Žemės ūkio ministerija siūlo leisti ūkininkams, norintiems žemės ūkio paskirties žemėje statyti sodybas, vietoje detaliųjų planų rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektus.
Žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas galėtų statyti gyvenamąjį namą ir kitus reikalingus statinius, kai jam nuosavybės teise priklausančios žemės ūkio paskirties žemės plotas viename sklype specializuotame ūkyje yra ne mažesnis kaip 0,5 ha, o nespecializuotame ūkyje – 1 ha ir kai ūkininko pajamos iš žemės ūkio veiklos yra ne mažesnės kaip 50 proc. visų per metus gautų verslo pajamų. Jei ūkyje vykdoma alternatyvi veikla, pajamos iš žemės ūkio turėtų sudaryti ne mažiau kaip 25 proc. visų per metus gaunamų verslo pajamų.
Strateginiame komitete priimtas sprendimas sudaryti bendrą Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos komisiją, kuri išsamiai išnagrinėtų susidariusią situaciją, ieškotų abiems ministerijoms priimtino kompromisinio varianto ir pasiūlytų sprendimą Vyriausybei.
Žemės ūkio ministerijos nuomone, turėtų būti ieškoma galimybių kuo skubiau parengti ir patvirtinti savivaldybių bendruosius, o jeigu jų nėra, atitinkamus specialiuosius planus. Filtras chaotiškoms statyboms neturėtų tapti stabdžiu kurtis tikriesiems ūkininkams, vykdyti investicinius projektus ir gerinti gyvenimo kokybę.
Šaltinis: www.vtv.lt
‹‹ atgal | 
